Naujosios Akmenės Šv. Dvasios Atsiuntimo bažnyčia

sukurta MobsStudio.biz  

Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios Atsiuntimo bažnyčia – jauna, skaičiuojanti tik kelis savo istorijos dešimtmečius.

Daugelį metų bolševikinių ideologų buvo didžiuotasi, kad Naujoji Akmenė – vienintelis rajono centras be bažnyčios, tikintieji važiuodavo į gretimas parapijas. 1958 m. tikinčiųjų grupelė, vadovaujama I. Rimkaus, kreipėsi į rajono vykdomąjį komitetą su prašymu leisti įkurti religinę bendruomenę ir statyti katalikų bažnyčią. Tačiau siautėjant ateizmui, prieš visą tautą vykdančiam genocidą ir nutautinimo politiką, Bažnyčia buvo varžoma. Tikinčiųjų prašymas buvo atmestas, nes komunistiniame mieste esą nereikalinga bažnyčia.

Bręstant nacionaliniam atgimimui ir auštant šalies nepriklausomybei, bažnyčios statyba tapo svarbiu miesto bendruomenės lūkesčiu. Naujosios Akmenės tikintieji, palaikomi Telšių vyskupo Antano Vaičiaus, susibūrė į religinę bendruomenę. 1988 m. lapkričio 17 d. kunigai E. Atkočiūnas, A. Striukis, P. Našlėnas - Kerbelis pas katalikus Albiną ir Oną Šulminus, gyvenančius Algirdo 22, atlaikė pirmąsias šv. Mišias.

 Buvo įsteigta Naujosios Akmenės Šventosios Dvasios atsiuntimo parapija: 1989 m. vasario 22 d. Religijų reikalų taryba prie TSRS Ministrų Tarybos užregistravo Akmenės rajono Naujosios Akmenės katalikų religinę bendruomenę.

1989 m. balandžio pradžioje bažnytinio komiteto sekretorius Juozas Žemkus ir kasininkė Juzefa Gerikienė nuvyko pas Telšių vyskupą Antaną Vaičių dėl klebono paskyrimo parapijai. Balandžio 14 d. tapo istorine diena Naujosios Akmenės parapijos tikintiesiems: tą dieną pirmą kartą šv. Mišias laikė klebonu paskirtas kunigas Antanas Šeškevičius SJ, atvykęs iš Gargždų parapijos. Naujojoje Akmenėje Kristus apsigyveno mažoje Julijos Baltrimienės verandoje, Čarno gatvėje Nr. 11. Klebonas gyveno netoli nuomojamame bute. Susibūrė choras, patarnautojų būrelis, pradėti ruošti vaikai Pirmajai Komunijai.

1989 m. liepos pabaigoje paruošta būsimosios klebonijos vieta statybai. Miško medžiagą skyrė Mažeikių girininkija. Darbams vadovauja Albinas Šulminas, kuriam talkina tikintieji. Parapijos klebonija buvo pastatyta toje vietoje, kaip ir buvo numatyta, o bažnyčios statybos vieta buvo pakeista, nors jau buvo sudėti pamatiniai blokai. Teko viską nugriauti, nes vieta pasirodė netinkama bažnyčios statybai.

1990 m. balandžio 13 d. Naujosios Akmenės parapijos klebonu paskirtas kunigas Donatas Stulpinas. Visų pirma, tikinčiųjų prašymu, jis pradėjo rūpintis patalpomis, kur tikintieji galėtų susirinkti melstis, nes ankstesnės patalpos buvo gan mažos. Todėl 1990 m. gegužės 15 d. „Akmenės cemento“ darbo kolektyvo tarybos posėdyje buvo svarstomas Naujosios Akmenės parapijos tikinčiųjų prašymas dėl naujų patalpų suteikimo. Klebonas D. Stulpinas supažindino tarybos narius su tikinčiųjų pareiškimu, kuriame prašoma leisti naudotis sporto mokyklai atiduota sporto sale. Tarybos narių nutarimu nuo 1990 m. gegužės 22 d. sporto salė buvo perduota parapijai ir leista naudotis ja kaip maldos namais.

Ir toliau sprendėsi klausimas dėl naujo žemės sklypo suteikimo bažnyčios statybai Naujosios Akmenės mieste, parko teritorijoje prie Žalgirio gatvės. Sklypas ribojosi su „Luokavos“ restorano sklypu ir neužstatyta teritorija.

Sklype buvo nutiesti šiluminiai ir elektros kabeliniai tinklai, kurie statybos pradžioje buvo iškelti. Sklype augo medžiai, kurių dalis yra persodinta, dalis liko. Į statybos aikštelę buvo galima įvažiuoti iš Kudirkos gatvės. Statyba prasidėjo 1992 m. birželį vieno hektaro sklype, miesto centre. Architekto R. Zimkaus bei konstruktoriaus K. Matjošaičio projektą įgyvendino Akmenės valstybinė statybos įmonė ir kitos įmonės. Bažnyčios viduje – 600 kv. metrų maldų salė su balkonu. Bažnyčios sienų aukštis 40 metrų, bokšto – 50 metrų.

Statybas pradėjo klebonas D. Stulpinas. Jo klebonavimo laikotarpiu buvo padėti bažnyčios pamatai ir išmūryta dalis bažnyčios sienų. Statybų metu bažnyčios teritorijoje buvo laikomos įvairios statybinės medžiagos, inventorius bei technika, todėl teritoriją reikėjo naktimis saugoti. Šio darbo ėmėsi patys parapijiečiai savanoriai. Iš pirmųjų sargų būtų galima paminėti Joną ir Mariją Petkus, Stonkienę, Stefaniją Vitkienę, Emiliją Zolotoriovą, Zigmą ir Teresę Sausius, Bronislovą Žilių, J. Žemkų, Joną Činauską, Adelę Žalienę, Janiną Geležinienę, Janiną Briedienę, Stasį ir Aldoną Beišinus, Vytautą ir Rozaliją Gecus, Birutę Vinik, Alfonsą Daukšą, Leoną Jazbutį, Juozą Rakštį, Albiną Garbenį, Zuzaną Tamošauskaitę, Juozą ir Barborą Budrius, Juliją Obulaitienę, Valeriją Baranauskienę, Nastę Šulcienę, Vitą Kugrytę, Adelę Žolienę, Alfonsą ir Oną Bielskus, Janiną Matmajavą, Eleną Šmitkienę, Mariją Mikutienę, Stasį Vasiliauską ir kt. Sargai pasikeisdami kiekvieną naktį be jokio atlygio budėdavo bažnyčios teritorijoje.

1996 m. birželio 15 d. Naujosios Akmenės klebonu paskiriamas kunigas Julius Meškauskas. Jis tęsė pradėtus statybos ir sielovados darbus Naujosios Akmenės parapijoje. Kun. J. Meškauskas netruko įsisukti į rėmėjų, statybinių medžiagų ieškojimo, derybų ratą. Visų pirma reikėjo užbaigti mūro darbus, pastatyti bokštą, uždengti stogą, sudėti langus, duris ir kt. Didžiausi rėmėjai buvo Akmenės rajono savivaldybė, AB „Akmenės cementas“, AB „Kalcitas“ ir patys parapijiečiai. 1997 m. spalį statinys jau buvo „pakištas“ po stogu. Stogo konstrukcijoms panaudota per 800 kub. m medienos. Stogo apšiltinimui sudėtas gana storas – 18 cm – sluoksnis iš užsienio pirktos akmens vatos, panaudotas pergaminas, kuris mažina oro judėjimą. Stogas uždengtas iš Vokietijos atvežtu „Eternit“ firmos neasbestiniu raudonu šiferiu. Stogo skliautuose įrengti altoriaus apšvietimo langai. Projektuotojai nebuvo numatę langelio išėjimui ant stogo, bet klebonui pasiūlius sutiko, kad jis būtų įrengtas. Taip pat buvo dedami langai, tačiau tam reikėjo laiko ir lėšų.

1998 m. rugpjūčio 15 d. buvo aukojamos pirmosios šv. Mišios naujojoje bažnyčioje. Ta proga į Naująją Akmenę buvo atvykęs Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Po Mišių buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas.

1998 m. spalio 25 d. buvo pašventinti trys nauji varpai, kurie į Naująją Akmenę buvo atvežti iš Vokietijos. Varpus aukojo kunigas Gerhardas Lange iš Vokietijos. Pašventinęs varpus, Telšių vyskupas devynis kartus paskambino didžiuoju varpu, kad tikintieji įsimintų ir pažintų varpų skambėjimą, kad girdėtų juos ir atsilieptų į jų kvietimą. Kad būtų galima paskambinti bent vienu varpu, vienas iš varpų buvo pakeltas nuo žemės maždaug pusę metro ir pakabintas ant tvirtų rąstų. Kunigas G. Lange buvo pažadėjęs, kad iš Vokietijos atvažiuos specialistai įkelti ir sumontuoti varpų, kurių didžiausias sveria 1,6, mažiausias – 1,1 tonos. Svečiai turėję atvykti 1998 m. rudenį, vėliau kelionė buvo atidėta, kol atšils orai. Tuomet Naujosios Akmenės bažnyčioje dirbę statybininkai ryžosi patys įkelti varpus. Nebuvo sunku bokštiniu kranu juos atplėšti nuo žemės. Pro varpinės angas krovinį teko itin atsargiai įtempti. Vienas varpas buvo kruopščiai pritvirtintas prie metalinių sijų varpinėje, o du liko padėti ant grindų. Bažnyčios tarnams tekdavo lipti maždaug į 30 metrų aukštį laiptais, kad paskambintų varpu.

1999 m. balandį į Naująją Akmenę atvyko Eugen Idasiak, atstovas iš Vokietijos firmos „Diegner Schade“. Jis varpus montuoja daugiau kaip dvidešimt metų. Naujojoje Akmenėje varpai pakabinti ant specialiai Vokietijoje pagamintų metalinių konstrukcijų. Iš Vokietijos atvykusiam E. Idasiakui talkino keletas bažnyčios statyboje triūsusių vietinių darbininkų. Pabaigus montavimo darbus, varpai ima skambėti paspaudus reikiamą mygtuką, esantį zakristijoje.

Nors bažnyčia buvo pašventinta, tačiau darbai vyko toliau. Buvo tinkuojamos ir glaistomos rūsio patalpos, aplink bažnyčią pradėti aplinkos tvarkymo darbai. Atvestas vandentiekis, rengiama kanalizacija, paklota daug įvairaus galingumo elektros kabelių. Pagal šiuolaikinius reikalavimus bažnyčios viduje įrengta priešgaisrinė ir apsaugos signalizacija.

2001 m. balandžio 13 d. centrinis bažnyčios įėjimas pasipuošė dvejomis durimis: iš medžio ir stiklo. Naujosios Akmenės bažnyčia tuo laiku buvo pirmoji Žemaitijoje, turinti duris su stiklu. Kiek vėliau įdėtos dar dvejos šoninės durys.

 Ir toliau buvo daroma daug darbų: tinkuojamos, glaistomos ir dažomos patalpos rūsyje, aplink bažnyčią pradėti teritorijos tvarkymo darbai. 2002 m. pabaigoje buvo baigtos įrengti šarvojimo salės, pagalbinės patalpos, esančios rūsyje. Buvo gaminami bažnyčios suolai, klausyklos, rengiama parapijos salė.

2002 m. lapkričio 24 dieną, kaip ir įprasta kiekvieną sekmadienį, bažnyčios varpai kvietė visus parapijiečius maldai. Tačiau tikintiesiems tai nebuvo eilinis sekmadienis. Šv. Mišių metu buvo pašventinti naujieji bažnyčios suolai. Po Mišių vyko parapijos salės atidarymo apeigos. Naujai įrengtoje parapijos salėje vyko įvairūs minėjimai, koncertai, vakaronės bei kiti susirinkimai. 2003 metų vasarą buvo sumontuota antroji klausykla. Klausyklas padarė Naujosios Akmenės gyventojas Vytautas Valantis. Tų pačių metų vasarą buvo sutvarkyta ir bažnyčios aplinka: išlyginta žemė, atvežtas juodžemis, nurinkti akmenys bei pasėta žolė.

2003 m. rugsėjo 26 d. parapiją perėmė klebonas g. kan. Vytautas Petrauskas.

...yra dalykų, kurių negalime pažinti protu, todėl turime priimti juos tikėjimu. Taigi tikėjimas neprieštarauja protui, bet išeina už jo ribų. Tikėjimas yra tarsi šeštasis pojūtis, kuris padeda tais atvejais, kai susiduriame su tuo, ko mūsų protas neaprėpia...

kilti į viršų